šeštadienis, balandis 24, 2010 Laikas 19:56.
Pakeista Sekmadienis, balandis 25, 2010 Laikas 18:03.
Kartais, didžiausią malonumą suteikia ne galimybė bibliotekoje perskaityti naują knygą, o beskaitant knygą - rasti knygų skirtuką prieš tai skaičiusio žmogaus. Ir būna beprotiškai gera, kai ant jo randi kokias nors pastabas ar puslapių skaičiukus.
Ir man labai pasisekė, kad beskaitant knygą "Gyvenimas po Dievo" - radau simbolinį skirtuką - koncerto bilietėlį. (m m) Knyga - gera. Truputį filosofinė, daug pamąstymų, pastraipų, kurias verta nusirašyti, nes atrodo, kad jose - mano mintys, mano pagalvojimai, mano žodžiai. Man patiko ją skaityti, o užvertus - galvoti paie visus tuos dalykus, kurie buvo papasakoti joje. Ir dabar, vėl norisi ją perskaityti iš naujo, nes kažko taip neramu viduj. Lyg skrandy šokinėtų tuntas baltų, raudonų, mėlynš dramblių ir dramblienių. Nes pas mane maži drambliukai šokinėja tik tada, kai įsimyliu. O tai buvo - labai labai labai seniai.
Žinot, ryte galvojau apie savo gyvenimą. Na, apie tai, koks jis yra įdomus, kai pabandai įsiglinti į visus tuos šunkeliukus, kuriais žingsniuoju, muziką, kuria klausausi užmigdama, kuri skamba galvoje, kuri groja, kai tepuosi sumuštinius, skaitau knygą ar laukiu, kada išvirs kava ar atvės arbata. Koks jis įdomus, kai einu į biblioteką, į anglų kalbos pamoką, į lietuvių kalbos pamoką ir kalbuosi su mokytoja, dėstau jai savo atieties planus, klausausi jos žvalaus ir optimistiško balso, klausausi kaip ji siūlo kavos. Jis būna įdomus, net tada, su būriu draugiu sugūžiu į tualetą rankų nusiplauti ir išgirstu tiek daug - būtų ir nebūtų dalykų, kad paskui, jei jų būna per daug - juos užmirštu ir vėl galvoju apie ką nors. Pavyzdžiui apie rytojaus orus ir žinias. O koks jis būna kitoniškas, margas kaip gyvatė, kai pradedu planuoti ką nors..Mano gyvenimas yra įdomus. Visada. Net ada, kai nieko neveikiu, o žiūriu į debesis ir man panašūs jie būna į lėles ant pagaliuko - lėlių teatre.
Ir mintyse supeikiau tuos žmones, kurie per daug įsijaučia į save ir kai tu, prispirtas noro išsiklabėti - negali, nes jie būna per daug savy, nors, jie yra megėjai trugdyti, kai tau būna tokios įsijautimo minutėlės. Tai vat. Ir tau, Drugelių Karaliau, linkėjimai.
p.s. " Man visada patiko Supermeno idėja, nes man visuomet patiko galvoti, kad pasaulyje yra nors vienas žmogus, kuris nedaro nieko bloga. Ir kad pasaulyje yra vienas žmogus, kuris moka skraidyti". D. Coupland "Gyvenimas po Dievo" (74 psl. )
Pakeista Sekmadienis, balandis 25, 2010 Laikas 18:03.
Kartais, didžiausią malonumą suteikia ne galimybė bibliotekoje perskaityti naują knygą, o beskaitant knygą - rasti knygų skirtuką prieš tai skaičiusio žmogaus. Ir būna beprotiškai gera, kai ant jo randi kokias nors pastabas ar puslapių skaičiukus.
Ir man labai pasisekė, kad beskaitant knygą "Gyvenimas po Dievo" - radau simbolinį skirtuką - koncerto bilietėlį. (m m) Knyga - gera. Truputį filosofinė, daug pamąstymų, pastraipų, kurias verta nusirašyti, nes atrodo, kad jose - mano mintys, mano pagalvojimai, mano žodžiai. Man patiko ją skaityti, o užvertus - galvoti paie visus tuos dalykus, kurie buvo papasakoti joje. Ir dabar, vėl norisi ją perskaityti iš naujo, nes kažko taip neramu viduj. Lyg skrandy šokinėtų tuntas baltų, raudonų, mėlynš dramblių ir dramblienių. Nes pas mane maži drambliukai šokinėja tik tada, kai įsimyliu. O tai buvo - labai labai labai seniai.
Žinot, ryte galvojau apie savo gyvenimą. Na, apie tai, koks jis yra įdomus, kai pabandai įsiglinti į visus tuos šunkeliukus, kuriais žingsniuoju, muziką, kuria klausausi užmigdama, kuri skamba galvoje, kuri groja, kai tepuosi sumuštinius, skaitau knygą ar laukiu, kada išvirs kava ar atvės arbata. Koks jis įdomus, kai einu į biblioteką, į anglų kalbos pamoką, į lietuvių kalbos pamoką ir kalbuosi su mokytoja, dėstau jai savo atieties planus, klausausi jos žvalaus ir optimistiško balso, klausausi kaip ji siūlo kavos. Jis būna įdomus, net tada, su būriu draugiu sugūžiu į tualetą rankų nusiplauti ir išgirstu tiek daug - būtų ir nebūtų dalykų, kad paskui, jei jų būna per daug - juos užmirštu ir vėl galvoju apie ką nors. Pavyzdžiui apie rytojaus orus ir žinias. O koks jis būna kitoniškas, margas kaip gyvatė, kai pradedu planuoti ką nors..Mano gyvenimas yra įdomus. Visada. Net ada, kai nieko neveikiu, o žiūriu į debesis ir man panašūs jie būna į lėles ant pagaliuko - lėlių teatre.
Ir mintyse supeikiau tuos žmones, kurie per daug įsijaučia į save ir kai tu, prispirtas noro išsiklabėti - negali, nes jie būna per daug savy, nors, jie yra megėjai trugdyti, kai tau būna tokios įsijautimo minutėlės. Tai vat. Ir tau, Drugelių Karaliau, linkėjimai.
p.s. " Man visada patiko Supermeno idėja, nes man visuomet patiko galvoti, kad pasaulyje yra nors vienas žmogus, kuris nedaro nieko bloga. Ir kad pasaulyje yra vienas žmogus, kuris moka skraidyti". D. Coupland "Gyvenimas po Dievo" (74 psl. )
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą