Tik atsineški vyno.

Penktadienis, birželis 11, 2010 Laikas 23:15.
Pakeista Pirmadienis, birželis 14, 2010 Laikas 17:10.

*

„ Priglaudžiu sruostąprie pledo, užmerkiu vieną akį ir jaučiuosi kaip piratas, kai dangaus fone, pasisukinėdamas plaukia laivą primenantis debesis. Arrrrrrr!Bet toks gaivališkas Arrrrrrr! Tetrunka kelias milisapno sekundes ir skruzdelės pasilakstymas ant mano odos – sugrąžina mane atgal į Gergardų vilos vilaitės sodą, kur po obels šešėliu slepiuosi aš ir bandau bandau atgauti pusiausvyrą VIDUJE. Nes jaučiuosi lyg supynėse. Supt- supt –supt. „ ( ištrauka iš laiško vienam žmogui rašančiam beprotiškai spalvotai! )

Šiandien mačiau daug lietaus. Daug žaibo. Daug saulės, debesų, arbatžolių arbatos puodelyje, raidžių knygoje ir visokių kitokių dalykų.

Sėdėjau su kaimyne ant kiemo laiptelių, valgėm riešutus, šokoladą, užgėrėm energetiniu birzgaliuku kažkokiu, pažiūrėjom kaip žaibas lyg kalėdinė girlianda žybsi ant dangaus, tada pasitraukėm arčiau durų ir baigėm kapoti šo ko l a dą.

- Nu kam man tu siūlai to šokolado? Juk žinai, kad mane nuo jo beria, - sako kaimynė, bet vistiek mielai vaišinasi.
- Nesijaudink, nuo skiltelės, kad tik nenubėrę tavęs.

Buvo tokia tylos, visiškos ramybės ir dar kažko minutė, kai pažvelgusi į ją ir už savo nugaros pajutusi, kaip voras supasi savo tinkle, pagalvojau, kad jai labai tiktų cigaretė, būten šią akimirką. Gal ir man tiktų, bet ji labiau būtų panaši į blogiukę iš filmo, o aš – į prisitrynėlę jos kaimynę. Bet ta akimirka dingo kaip ir šokoladas folijoje.

Merkiasi akys. Girgžd. Ilgai nebeištempsiu jau aaaaa u !

Kaip gera jausti, kad mintys – mano mintys – ir vėl priklauso man, vėl tas ritmas, prie kurio buvau įpratusi ir kurio man taip trūko.

(superduperpuperlarlarlarpiaukštpeumeuau)