2010 m. liepos 27 d., antradienis

" Padebesiais "


Ketvirtadienis, balandis 15, 2010 Laikas 21:20.
Pakeista šeštadienis, balandis 17, 2010 Laikas 14:27.

"Dusliai purptelėję sparnais, du paukščiai pakilo nuo žemės, ir akinamai grynas dangus įsiurbė juos nepalikęs nė pėdsako“. Haruki Murakami „Norvegų giria“

Turbūt, kitaip ir nebūna. Žmogus, išgyvenęs daug laimės ir džiaugsmo, neišvengiamai patirs ir dalį kažkokio nepaaiškinamo, galbūt, net sunkiai suvokiamo liūdesio, nerimo ir paniškos baimės – kokteilį, kurį būtinai reikia užsipilti ant savęs, kitaip kūnas nesugebės jo priimti ir žmogus nebesugebės pajusti džiaugsmo kainos.
Kartais, tokia emocijų ir tikrovės filosofijos aritmetika atrodo paprasta kaip du kart du, o kitais atvejais – tenka per daug sukti galvą, kad kažką suprastum, pajustum ir suvirškintum kartu su naktipiečiais.
Jei aš nesuprantu tokių paprastų dalykų ( o gal geriau tiktų sakyti : „Nesugebu įsisavinti tokių paprastų dalykų? ), tai kaip man suprasti kitus dalykus, kurie yra daug sudėtingesni?Ar tai reiškia, kad gyveni žmogau ir mokaisi? Ar tai reiškia kažką kita?

[ Turbūt, kad nieko nereiškia. ][ O ar kada buvo kitaip? ]

Labai nustebau, kai kompiutery radau Frank Sinatros dainą „I‘ve got you under my skin „. (blemba)

– Tu sapnuoji blogus sapnus?
- Nuolat. Stačiai kažkokius košmarus. Ypač apie cigarečių automatą, kuris neatiduoda grąžos. „Haruki Murakami „Norvegų giria“

p.s. DIDO – ALL OF YOU.
p.s. kartais klausiu savęs, ką pamanyčiau aš, jei būčiau pašalinis žmogus ir perskaityčiau savo kurtą įrašą ar laišką? Turbūt, nieko nesuprasčiau.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą