Trečiadienis, liepa 21, 2010 Laikas 12:47.
Pakeista Ketvirtadienis, liepa 22, 2010 Laikas 16:59.
MAYBELLINE new york. ll DreamingSaulė hipnotizuoja.
Šiluma – avietės – tečiaus maikė, kurią pasisavinau (jau!) – šokoladiniai sausi pusryčiai – hipnotizuojanti muzika – spalvoti dubenėliai – karšta arbata – užsilikęs kapučino pakelis – saulėgrąžų vizija – fotografijų paletė – sniegas cukrinėje – raudonas nagų lakas – „labas drauge gal norėtum susitikti?“ – all of myself – maži skundai – daržo ravėjimas vietoj rytinės mankštos – gerų ženklų ieškojimas visur visur visur – baimės druska – Aušros blog‘o skaitinėjimas (atgaiva širdžiai, sielai, mintims!) – rupijų ieškojimas – dirbtinių šypsenų reklamos – karšta karšta karšta.
Pakeista Ketvirtadienis, liepa 22, 2010 Laikas 16:59.
MAYBELLINE new york. ll DreamingSaulė hipnotizuoja.
Šiluma – avietės – tečiaus maikė, kurią pasisavinau (jau!) – šokoladiniai sausi pusryčiai – hipnotizuojanti muzika – spalvoti dubenėliai – karšta arbata – užsilikęs kapučino pakelis – saulėgrąžų vizija – fotografijų paletė – sniegas cukrinėje – raudonas nagų lakas – „labas drauge gal norėtum susitikti?“ – all of myself – maži skundai – daržo ravėjimas vietoj rytinės mankštos – gerų ženklų ieškojimas visur visur visur – baimės druska – Aušros blog‘o skaitinėjimas (atgaiva širdžiai, sielai, mintims!) – rupijų ieškojimas – dirbtinių šypsenų reklamos – karšta karšta karšta.
O muzika netyla.
Stengiuosi negalvoti apie tai, kas dar bus. Negaliu vartoti žodžio „nebus“, nes viskas bus bus bus bus BUS! Jau greit, už dviejų dienų sužinosiu, kur nuvežti dokumentus, kuris miestas bus mano taškas A iš kurio žygiuosiu į visas septynias pasaulio puses.. Net šiek tiek liūdna pasidaro, kai išgirstu : „Kai išvažiuosiu, aš į tavo spintą susidėsiu savo daiktus“. Bijausi, kad mano kambarys neprarastų mano kvapo, nedingtų iš jo mano šešėlis, mano daiktai, aš pati! (niekam nesakyk, ten gyvena mano siela) Kaip keista! Pirmą kartą akyse kaupiasi laimės ašaros, o užteko tik dviejų paprastučių sakinių, kad susigraudenčiau! Šį rytą, visiškai visiškai, taip visiškai netikėtai, kad net gera viduj pasidarė, bandžiau sugalvoti, ką galėčiau padovanoti mamai gimtadienio proga. O! – dovanosiu Nomedos knygą apie virtuvę, tą tokią gražią, spalvotą, jaukią ir žaliu viršeliu! O tadar, pagalvojau, kad ir pati labai mielai sudėčiau visus savo įrašus apie Gergardų Vilą Vilaitę į vieną didelį sąsiuvinį ir padaryčiau iš to knygą, tokią keistą, jaukią, nuoširdžią – kaip aš ir mano aplinka, laiškai, katės, spalvoti skalbinių segtukai, niekniekių dėžutės ir kitokios mintys. Ir tada susirasčiau Aušrą ir paprašyčiau, kad jinai ją iliustruotų! – tai mano ateities vizija.
Dėkoju tiems, kurie prie jos prisidėjo! ***
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą