Gerą vakarą!Taip džiaugiuosi atsisėdusi prie kompiuterio (ir besistengdama neįmerkti alkūnės į arbatą, kurios pritaškiau visiškai netyčia ir iš didelio tingėjimo ir nuovargio nenoriu jos išvalyti), kad nė priekaištas sau, kad per ilgai prie jojo sėdžiu – nenubaido manęs. O kas gi gali būti geriau, nei : atšalusi arbata, atviras langas, kompiuteris šalia, o ausyse taip gražiai skamba Melanine C – Never be the same? Man šią akimirką nieko daugiau ir nereikia, nors, gerai pagalvojus, tikrai norėčiau ko nors saldaus, bet prisiminus aukščiau išvardytus tingėjimo ir nuovargio motyvus – ir šis noras taip pat lengvai praeina, kaip kad ir atėjęs.
Jau antrą dieną iš eilės rytus pradedu, o vakarus užbaigiu besigalynėdama su rudenine žole darže ir šitaip, pasak kūno kultūros mokytojos – ugdydama valią! Bet ir toji menka valia greitai išgaruotų, jei ne akimirka, kai atidarau spintą, akimis paglostau gražius rūbus, kurie ne itin gražiai ant manęs atrodo, o dar, plius, už 12 dienų mamukas grįžta iš Vokietijos ir tikisi rasti mane šiek tiek ne paputlėjusią ir besilaikančią jos duotų nurodymų dar balandžio pabaigoje! Kartais taip nesinori būti mergina ir paisyti visokių taisyklių, kurios net būtinos, kad tas ar anas gražiau glustų, tą paslėptų, aną pabrėžtų. O juk, neduokdieve, kokią klasiokę gatvėje sutiksi, kuri itin mėgsta aptarinėti tokius dalykus, tai ne itin mėgiami žmonės sužinos tai, ką bandai paslėpti, užmaskuoti ir etc! Ir jokio darbo mums nereikia ieškoti – būti mergina – va čia tai didžiausias darbas!
Bet, nepaisant įvairių parypavimų prie spintos, padūsavimų prie veidrodžio, (kurių nesureikšminu nė kiek, gal todėl, kad nė nežiūriu į tai rimtai?), man labai patinka būti savimi, mergina, o dažniausiai, tai Germante. Veikiausiai ir Tu jauti tokius virpuliukus, kurie vaikšto po oda boružėmis, voriukais, skruzdėlėmis, kai pagalvoji, kad SAVIMI būti yra labai gera? O būti SAVIMI su visų jausmų, emocijų, išraiškų, būdo savybių bagažu – kartais nėra taip lengva, bet užtat, kaip būna gera, kai šalia esantys žmonės, pastebi, kad niekada nebuvai ir kitokia, tik SAVIMI, o tas SAVITUMAS kelia pagarbą, pasitikėjimą ir kitas gražias emocijas, bet svarbiausia, manau yra tai, kad neišduodi SAVĘS. Ir aš manau, kad labai svarbu yra ištikimybė ne kitam žmogui, o pačiam sau, na, o jos ir seka kitokie, gal net antraeiliai dalykai, bet taip pat labai svarbūs, turintys prioritetą.
Aš per daug išsiplečiu? Bet man pačiai taip patinka klausytis kitų žmonių, juos stebėti, kad kartais tiesiog nesusivaldau ir malu kalbas kaip koks malūnas, apaugęs veiksmažodžiais, būtaisiais laikais ir nosinėmis raidėmis. Bet, nesupaisysi čia tų žmonių! Kartais jie sako, kad kalbu per daug, o kartais – kad per mažai! Nesirengiu ieškoti aukso viduriuko, nes tada atsidarys didelė tikimybė, kad imsiu ir pasiklysiu kur nors, netyčia, jo beieškodama. (smirk)
Dievaž, turiu tai pasakyti kolei per žodžių ir minčių srautą galvoje ir ant liežuvio – nepamiršau paminėti pačio svarbiausio dalyko! Man pavydu Tavųjų emocijų, to Ypatingo pasaulio, iš kurio išplaukia tokios nuostabios, nuoširdžios, išjaustos mintys, neprašančios, kad joms pritartų ar prieštarautų, neprašančios, kad jomis ir žavėtųsi, bet taip jau gaunasi natūraliai ir nieko negalima padaryti. Va! Iš tiesų, sakau tai labai nuoširdžiai, man Taviškis pasaulis, kuriame gyveni, lyg Alisai – Stebuklų šalis, į kurią jinai nukrito lyg iš dangaus ir kurioje jinai jaučiasi lyg sava, tai lyg kažką pametusi ar kažko nesupratusi ir pasimetusi.
Man Tavo pasaulis kelia nuostabą. Ypač, Tavoji maniera, jį perteikianti žodžiais, kuria negaliu nesistebėti. Ir taip su kiekvienu dienoraščio įrašu aš bandau sekti kas ir kaip, ir nesvarbu, liūdnai, linksmai, piktai – svarbu, kad nuoširdžiai viskas užrašyta.Aš negaliu teigti, kad man nepatinka mano pasaulis, man jis labai patinka, tikrai! Jis toks, koks ir turi būti Germantės pasaulis – nuoširdžiai melancholiškas, intravertiškai magiškas ir šiaip, jis mano. Gal jame ir trūksta kokio nors veiksmo, bet tai tiesiog kertasi su mano būdu ir, kad ir kaip man jo norėtųsi, lipti per save – negaliu. TAIP NEGALIMA.
Taip, tai dar vienas veiksnys, kodėl man patinka Tavo pasaulis. Jis nėra nuobodus, jame esi ne tik Tu, jame figūruoja ne vienas gal ir įdomus žmogus, kuris yra tik antraeilis. Ir, kai perskaičiau Taviškį atsakymą į vieną komentarą, man labiausiai įsiminė tai, kad tu pasakei, jog nemėgsti būti vienoda. Ir aš manau, kad Tau tai puikiai išeina. Gali rašyti apie tą patį dalyką, bet vis iš kito kampo, ir tai bus lyg naujas įvykis, nauja emocija, kuriai vardą sugalvojai Tu.
Atrodo, radau dar vieną gan netipišką užsiėmimą – dienoraščių analizavimą. O įdomiam žmogui pasakyti ką nors nuoširdžiai tikro – visada atsiranda ir laiko, ir žodžių!
Veik nujaučiu, nei manau, kad paneigsi, pasakysi, kad nesi įdomi, o jei taip nepasakysi, tai paklausi, kodėl taip manau, bet visa tiesa tame, kad būdama SAVIMI – ir esi kitokia. Tavo įrašai, mažais, subtiliais niuansais kartais pasako daug daugiau, nei pati norėtum atskleisti, nors iš kart to ir nepastebi. Bent man taip atrodo. Jet, kad įsikalbėjau!
Tomis retomis akimirkomis, kai turiu ką pasakyti – rašau, rašau, rašau, kartais ir kalbu, kad liežuvio raumenys neatprastų ir kalba nenunyktų nuo jojo – nevalioju sustoti. Ir dėl to, kartais žmonės pasako, kad esu „komunikabili“. (smirk) O šis žodis bėga nuo manęs nė neatsisukdamas, nemeluoju! Kaip, kad Tu stengiesi įrodyti, kad nesi įdomi, taip ir aš stengiuosi įrodyti, kad nesu komunikabili, bet mano atvejis – tikras! Ir tokį kalbėjimą žodžiais galiu pateisinti tiktai tuo – kalbu tiek daug tada, kai žmogus man yra įdomus, ai žinau, jaučiu, kad jisai gali išklausyti, suprasti, kai jam tai yra įdomu. Vat, dėl tokių panašių priežasčių – spaminu Tavo pašto dėžutę. (bandit) (sun)
p.s. pas mane vakaras kaip niekad vėsus! Bet ta vėsuma kutena mintis ir siūlo pasiryžti išbėgt iprie upės, šokti į vandenį su rūbais..! Tik bėda tokia, kad nemoku aš plaukti ir vanduo ne mano stichija. Paisant horoskopų, esu ugnies ženklas, tai vanduo man ne prie širdies gal dėl to, kad jis mane gesina? Slopina mane?
Painiava painiaviausia!
Geros nakties,
Nuoširdžiai Germantė!
2010 07 20 (22:39 h)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą