Penktadienis, liepa 02, 2010 Laikas 13:13.
Pakeista Ketvirtadienis, liepa 08, 2010 Laikas 01:12
Žinau, kad baisiausias netikėjimas - tai netikėjimas savimi. Todėl naktimis, prieš miegą, minčių kolidoriais bėgu pas poną Dievulį ir prašau visiems kantrybės, tikėjimo, tikėjimo, ir kad jaustų, jog kažkas, kam dar gali išlieti širdį. Arba pasiskųsti. Arba padaryti ir tai, ir tai. Dėl tos, o gal ir dėl kitos priežasties - galvoje mintys sukasi lyg vilkelis. Atrodo, kad kiekvieną dieną suprantu, kad nežinau tokios daugybės dalykų! Bet paskui, ateina tokia akimirka, kai suprantu, kad žinau kelis svarbiausius dalykus : kas aš esu, ko noriu, ko reikia, kad prakiurusios svajonės ir būgštavimai nepaskandintų juodoje dervoje ir, kad yra tokių gerų gerų, atlapaširdžių ir atlapaminčių žmonių, kurie yra šalia. Tai ne draugai, ar pažįstami. Dažniausiai, tai : mama ir laiškaminčiai, kurių buvimas taip arti, ir kartu, taip toli, duoda šiek tiek daugiau pasitikėjimo ir padeda tikėjimo plytą ant tilto į ateitį.
Pakeista Ketvirtadienis, liepa 08, 2010 Laikas 01:12
Žinau, kad baisiausias netikėjimas - tai netikėjimas savimi. Todėl naktimis, prieš miegą, minčių kolidoriais bėgu pas poną Dievulį ir prašau visiems kantrybės, tikėjimo, tikėjimo, ir kad jaustų, jog kažkas, kam dar gali išlieti širdį. Arba pasiskųsti. Arba padaryti ir tai, ir tai. Dėl tos, o gal ir dėl kitos priežasties - galvoje mintys sukasi lyg vilkelis. Atrodo, kad kiekvieną dieną suprantu, kad nežinau tokios daugybės dalykų! Bet paskui, ateina tokia akimirka, kai suprantu, kad žinau kelis svarbiausius dalykus : kas aš esu, ko noriu, ko reikia, kad prakiurusios svajonės ir būgštavimai nepaskandintų juodoje dervoje ir, kad yra tokių gerų gerų, atlapaširdžių ir atlapaminčių žmonių, kurie yra šalia. Tai ne draugai, ar pažįstami. Dažniausiai, tai : mama ir laiškaminčiai, kurių buvimas taip arti, ir kartu, taip toli, duoda šiek tiek daugiau pasitikėjimo ir padeda tikėjimo plytą ant tilto į ateitį.
Dar žinau, kad ir toliau turiu laikytis įsikibusi savo makulatūros, savo minčių, tiesų, principų, tikėjimo, norų ir svajonių. Tikslų ir muzikos, ir knygų. Ir Dievuliaus. Gal ir nebūsiu didelė profesorė, bet niekada niekada neišsižadėsiu savęs ir to dangaus kupolo, po kuriuo yra tokių atlapaširdžių ir atlapaminčių žmonių, dėl kurių jaučiuosi daug geriau. Nei jie yra. Ir to pakanka per akis!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą