Antradienis, birželis 15, 2010 Laikas 12:56.
Pakeista Trečiadienis, birželis 16, 2010 Laikas 15:44.
Ričardas Brautiganas (Richard Brautigan, 1935-1984), gimęs didžiosios depresijos epochoje, tapo septintojo dešimtmečio kontrkultūros legenda, tiltu tarp bytnikų ir hipių kartų. Keistuolis. alkoholikas... savižudis, devynių poezijos rinkinių ir vienuolikos romanų autorius, kritikų vadinamas paskutiniu Amerikos klasiku.1961 m. vasarą, gyvendamas su šeima kempinge Aidaho valstijoje greta šaltinio, kuriame veisėsi upėtakiai, Brautiganas, atmetęs žanrines, stiliaus bei siužeto tradicijas, parašė pasaulinę šlovę jam atnešusį romaną "Upėtakių žvejyba Amerikoje" (Trout Fishing in America). Knyga buvo išleista pačiame sex, drugs, rock-and-roll svaigulio įkarštyje ir tapo hipiškos pasaulėžiūros literatūrine kvintesencija ir hipių biblija. (žurnalas ISTORIJOS 2007 RŪGPJŪTIS)
*
Atsibodo daryti tai, ką man liepia kiti. Nebenoriu būti dalis šeimos sraigtelio ir vaidinti, kaip man smagu klausytis ŠMIKI-ŠMAKI kasetės ir triukšmo už durų ar skusti bulves kotletams, kurių nevalgysiu (ir negausi nė vieno kotleto! - palydi mano atsisakymą šūksnis iš virtuvės). O kam man tie kotletai,jei aš bandau praminti vegetarės takelį mūsų šeimoje, nors šis mano sprendimas yra daug daugiau nei netoleruojamas visų visų, ypatingai - mamos, kuri mano, kad tai bus papildomas ligų šaltinis. Deja. (smirk) Bet tai mano gyvenimėlis, mano pasirinkimas, už kurį atsakysiu pati sau. Mano mano mano mano! Ir dar kartelį - mano. (sun)Veikiausiai (labai mėgstamas ir populiarus žodis mano žodyne šią vasarą!), jei mama būtų namie, o ne Vokietijoje, jinai man užkurtų tokią opirtį, kad spirgėčiau akip spirgas keptuvėje! Jinai pgarąsintų, kad nebemokės už internetą, kad atims papildoomąpinigėlį ir dar daug dalykų ir mano ydos idant ylos iš maišo taip pasipils, kad būsiu prisegta prie sienos kaip tas cirko artistas į kurį vis mėto peilius. Todėl, labai džiaugiuosi, kad šio gyvenimo etapą galiu pradėti savarankiškai ir dar - patausyti mamos nervus ir kantrybę (smirk)
Pakeista Trečiadienis, birželis 16, 2010 Laikas 15:44.
Ričardas Brautiganas (Richard Brautigan, 1935-1984), gimęs didžiosios depresijos epochoje, tapo septintojo dešimtmečio kontrkultūros legenda, tiltu tarp bytnikų ir hipių kartų. Keistuolis. alkoholikas... savižudis, devynių poezijos rinkinių ir vienuolikos romanų autorius, kritikų vadinamas paskutiniu Amerikos klasiku.1961 m. vasarą, gyvendamas su šeima kempinge Aidaho valstijoje greta šaltinio, kuriame veisėsi upėtakiai, Brautiganas, atmetęs žanrines, stiliaus bei siužeto tradicijas, parašė pasaulinę šlovę jam atnešusį romaną "Upėtakių žvejyba Amerikoje" (Trout Fishing in America). Knyga buvo išleista pačiame sex, drugs, rock-and-roll svaigulio įkarštyje ir tapo hipiškos pasaulėžiūros literatūrine kvintesencija ir hipių biblija. (žurnalas ISTORIJOS 2007 RŪGPJŪTIS)
*
Atsibodo daryti tai, ką man liepia kiti. Nebenoriu būti dalis šeimos sraigtelio ir vaidinti, kaip man smagu klausytis ŠMIKI-ŠMAKI kasetės ir triukšmo už durų ar skusti bulves kotletams, kurių nevalgysiu (ir negausi nė vieno kotleto! - palydi mano atsisakymą šūksnis iš virtuvės). O kam man tie kotletai,jei aš bandau praminti vegetarės takelį mūsų šeimoje, nors šis mano sprendimas yra daug daugiau nei netoleruojamas visų visų, ypatingai - mamos, kuri mano, kad tai bus papildomas ligų šaltinis. Deja. (smirk) Bet tai mano gyvenimėlis, mano pasirinkimas, už kurį atsakysiu pati sau. Mano mano mano mano! Ir dar kartelį - mano. (sun)Veikiausiai (labai mėgstamas ir populiarus žodis mano žodyne šią vasarą!), jei mama būtų namie, o ne Vokietijoje, jinai man užkurtų tokią opirtį, kad spirgėčiau akip spirgas keptuvėje! Jinai pgarąsintų, kad nebemokės už internetą, kad atims papildoomąpinigėlį ir dar daug dalykų ir mano ydos idant ylos iš maišo taip pasipils, kad būsiu prisegta prie sienos kaip tas cirko artistas į kurį vis mėto peilius. Todėl, labai džiaugiuosi, kad šio gyvenimo etapą galiu pradėti savarankiškai ir dar - patausyti mamos nervus ir kantrybę (smirk)
Ir šiaip. Kažkodėl, pasibaigus egzaminų maratonui- taip tuščia ir jaučiuosi tokia nenaudinga namie, o ir dar tas laukimas, nervulys ir kitokie dalykai, kurie kala vinutes man į smilkinį ir paskui man skauda galvą. Bet pasižiūriu į dangų, į kaktusus šiltnamį, jaučiu vėją, pagalvoju, kokį miestą myliu labiausiai ir kokios yra mano svajonės-planai - nebet taip gūdu viduj. Gal šiek tiek lengviau, nes svarbiausia - nepamesti savęs, neišduoti savęs, būti savimi iki galo ir juk vasara, kas gali būti stebuklingiau, jei ne vasara, mėgstami užsiėmimai ir suplyšę s[portbačiai, kuriais nužingsniuota tiek daug, tiek tiek daug!
.ir vėl ruošiuosi kelionėn, paragut vasaros, žemuogių ir spalvų.
(mm)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą