Penktadienis, liepa 16, 2010 Laikas 19:51.
Pakeista Sekmadienis, liepa 18, 2010 Laikas 15:49.
Somewhere over the rainbowBluebirds flyAnd the dreams that you dream ofDreams really do come true. (stebuklingo žmogaus - stebukla atsiųsta daina - Jason Castro "Over the rainbow").
Tokia nesvarumo būsena aplanko retai (o gal taip dažnai, kad tai man tapo jau norma? o gal aš jos nepastebėjau?), bet jau kaip aplanko, tai aplanko! Ir marguotai languotos(lyg staltiesės) suknelės lengvumas įsuka į tą vasaros karuselę, kurioje taip lengvabūdiškai kvepia cukraus vata, kibiais pirštukais įsikibusi į suknelės dirželį, bandydama mazgu surištas petnėšeles atrišti, nes galvoja apie tą pat, ką ir aš - norėtųsi nusimesti visus rūbus - ir išsimaudyti ežere, ar upėje, net ir vonia tiktų, bet tokia kitokia, kaip mačiau viename filme...Kartais pradedu galvoti, kad greitai pati pavirsiu savo gyvenimo filmo/rašinių/apysakų/eilėraščių pagrindine veikėja ir kartosiu tą patį, ką darė ir JOS mano kūryba primargintuose puslapiuose - mylėsiu pasaulį daug labiau nei derėtų, pulsiu į kraštutinumus, būsiu kaip Indina Džounsas, kai išsiruošiu į miestą nežinodama ko noriu, ko ieškau, ar ką turėčiau atrasti.
Nors, realiai pagalvojus, manoji prigimtis mėgsta mėtyti akemnukus į tokių svajonių daržus, tarsi žinodama, kad aš ne TOKIA, o jie būnu KITOKIA nei kad visi mano mane esančią - tai prasiveržia lyg fontanas, toks nutrūktgalviškumas, o man ant kaktos parašyta : "noriu dar dra dar dar dar ir DAR DAUGIAU!".
Kažkada sakiau, kad niekada nerūkysiu. Ir nerūkau ištisai, tik kartais, vakare, kai cigaretės dūmas kyla link išskobto dangaus skliauto ir man tai atrodo beprotiškai egzotiškai. Dar sakiau, kad niekada neįsimylėsiu, kol nepabaigsiu mokyklos. Kažkodėl, taip ir nutiko. Maži susižavėjimai jaukiai kutendavo mintis,pilvą, skruostus, bet tai greitai išblėsdavo,kai horizonte pasirodydavo koks nors įdomus dalykas (ne žmogus) ir pasisavindavo visas mano mintis, net ir tas, per daug privačias, kad josios būtų pasisavintos.
Dabar, kai mokykla pasiliko už nugaros... O kas dabar? Dar daugiau galimybių, paieškų! O nuojauta, lyg nujasudama kužda : "Va, nė karto nebuvai įsimylėjusi, bet dabar, kai įsimylėsi, kai POKŠTELS viskas su TOKIA JĖGA, kad Hirosima, palyginus su tavimi - tebus tik sutryptas smėlio pyragas". Žinau ir jaučiu, kad tada galėsiu atiduoti save visut visą irtokia mintis - vilioja, tokios mintys teikia paramą ir kužda, kad nebeliko tiek daug ir laukti, kažkas ĮVYKS. O aš nė neįsivaizduoju savęs įsimylėjusios. Nejau būsiu dar keistesnė nei iki šiol? Vargu bau.
In The Red - Tina Dico :
Im on the edge for you
Losing my head for you
Im in the red for you Tonigh,
tonight Until my hopes fall through
Theres nothing else I can do
Im in the red for you Tonight,
tonight Im on a rescue .
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą