Trečiadienis, kovas 31, 2010 Laikas 20:47.
Pakeista Trečiadienis, balandis 07, 2010 Laikas 15:51.
Ji visada sėdėdavo toje pačioje vietoje, alkūnėmis atsirėmusi į stalą ir iki ausų panirusi savo knygose. Į ortapedinį prietaisą panašūs akiniai, kaulėti riešai - keistą artumo jausmą ji žadino manyje. Jos kava amžinai būdavo atšalusi, peleininės visuomet kupinos nuorūkų.Keitėsi tik knygos. Šiandien galėjo būti Mikis Spileinas, rytoj - Ojė Kendzaburo, poryt - Alenas Ginzbergas... Žodžiu, kad tik būtų skaitalas, o koks - nesvarbu. Po kavinę siuvanti studentų brolija vis palikdavo jai ką nors paskaityti, ir ji krimto knygas nuo pirmo lig paskutinio puslapio, vieną po kitos lyg skrudintus kukūruzus. Tais laikais žmonės be niekur nieko skolindavo vieni kitiems knygas ir jai niekada jų netrūko. Haruki Mukarami "Avies medžioklė"
Kiek kiti gali postringauti ir kalbėti apie meilę, jos rūšis bei padarinius, tiek pat aš galiu kalbėti apie knygas, ypač apie pamėgtas. Postringauti apie pagrindinių veikėjų asmenybes, pomėgius, caharakterius, siužetines linijas. Manau, man net gi geriau sektųsi jausmus aprašyti, nei juos išgyventi. Kaip kad Reda sakė : "Tu išgyvensi 350 kartų daugiau jausmų rašydama, nei gyvendama čia ir dabar". Galbūt, jinai yra teisi, nors šiai tiezei aš priešgyniauju kiek tik galiu ir kiek tik tai padaryti yra įmanoma.
Džiaugiuosi, kad yra Reda ir knygos. Atradusi kavą - džiaugiuosi dar labiau. Dabar pas mane - vos ne šventa trejybė. (sun)Ir Kernagis. Atradau Kernagį ir dabar jisai išgyvena renesansą mano gyvenime kaip ir Ivanauskaitė. Ir mano visų galių sąsiuvinis. Tai tiek.
Pakeista Trečiadienis, balandis 07, 2010 Laikas 15:51.
Ji visada sėdėdavo toje pačioje vietoje, alkūnėmis atsirėmusi į stalą ir iki ausų panirusi savo knygose. Į ortapedinį prietaisą panašūs akiniai, kaulėti riešai - keistą artumo jausmą ji žadino manyje. Jos kava amžinai būdavo atšalusi, peleininės visuomet kupinos nuorūkų.Keitėsi tik knygos. Šiandien galėjo būti Mikis Spileinas, rytoj - Ojė Kendzaburo, poryt - Alenas Ginzbergas... Žodžiu, kad tik būtų skaitalas, o koks - nesvarbu. Po kavinę siuvanti studentų brolija vis palikdavo jai ką nors paskaityti, ir ji krimto knygas nuo pirmo lig paskutinio puslapio, vieną po kitos lyg skrudintus kukūruzus. Tais laikais žmonės be niekur nieko skolindavo vieni kitiems knygas ir jai niekada jų netrūko. Haruki Mukarami "Avies medžioklė"
Kiek kiti gali postringauti ir kalbėti apie meilę, jos rūšis bei padarinius, tiek pat aš galiu kalbėti apie knygas, ypač apie pamėgtas. Postringauti apie pagrindinių veikėjų asmenybes, pomėgius, caharakterius, siužetines linijas. Manau, man net gi geriau sektųsi jausmus aprašyti, nei juos išgyventi. Kaip kad Reda sakė : "Tu išgyvensi 350 kartų daugiau jausmų rašydama, nei gyvendama čia ir dabar". Galbūt, jinai yra teisi, nors šiai tiezei aš priešgyniauju kiek tik galiu ir kiek tik tai padaryti yra įmanoma.
Džiaugiuosi, kad yra Reda ir knygos. Atradusi kavą - džiaugiuosi dar labiau. Dabar pas mane - vos ne šventa trejybė. (sun)Ir Kernagis. Atradau Kernagį ir dabar jisai išgyvena renesansą mano gyvenime kaip ir Ivanauskaitė. Ir mano visų galių sąsiuvinis. Tai tiek.
hm? skanaus suanaks.p.s ar pastebėjot, kad žodį "skanaus" parašius atvirkščiai, jis vis tiek skamba taip pat skaniai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą