Antradienis, birželis 08, 2010 Laikas 21:27.
Pakeista Trečiadienis, birželis 09, 2010 Laikas 19:12
Taip norisi parašyti "vakar", nors tai įvyko šiandien. Vat, šiaindien viriau rūgštelynių sriubą, pilną ir labai labai didelį katilą išviriau, visus kviečiu pasivaišint, kas važiuosti pro šalį į Laugalį! Taigi, pasidėjau dubenėlį su sriuba ant palangės, tada kilus pagundai atitraukiau užuolaidą ir pagalvojau, ką pagalvotų kaimynas,kurio langai prieš mano virtuvės langus, jei pamatytų mane valgančią ar eitų pro šalį? Palinkėtų "Skanaus!" ar pasisveikintų?
Ar nusuktų galvą eidamas pro šalį? Paprašytų paragauti?Aš tai pasisveikinčiau, pakviesčiau užeiti, pavaišinčiau rūgšteliene, atidaryčiau langą, išsiropščiau per jį laukant, pakviesčiau atsisėsti ant palangės.Nežinau. Tai gal ir atrodytų keistai, bet kaimyna skaimynui kaimynas. Aš noriu būti įdomia kaimyne ir vaišint savo kaimynus ne tik rūgštelynių sriuba, kava, kakava, bet ir blynais, šaltibarščiais, paskolint cukraus, pirių, kmynų, cinamono, gvazdikėlių, knygą, žurnalą, CD, kalendorių, žirkles ir adatą su siūlais.
Viskas todėl, kad vėlei jaučiu gyvybę žodžiuose, veiksmuose, svajonėse, tiksluose, gyvenime, filmuose. Ir net keistai žavu viskas atrodo, kai tai įtakojo paprasti, namų ruošos darbai virtuvėje, sudeginta, kiaušinyje apvoliota ir išvoliota balta batono riekelė ar katė, sėdėjusi ant palangės. Kaip senais gerais laikais.
Gal ir nesu labai stebuklingas žmogus, bet labai noriu juo būti, sakau ir tikiu žodžiais, žiūrėdama į taip skaniai pražydusius, geltona spalvą spinduliuojančius - vilkdalgius. Ir aplink mane labai daug gražių, įdomių žmonių, kurių nepažįstu, bet kuriais žaviuosi. Jie įkvepia!
p.s dabar noriu gražaus, senoviško automoblio, panašaus į šį : http://browse.deviantart.com/photography/?order=24&offset=192#/d2rd4pq (rrr)
Pakeista Trečiadienis, birželis 09, 2010 Laikas 19:12
Taip norisi parašyti "vakar", nors tai įvyko šiandien. Vat, šiaindien viriau rūgštelynių sriubą, pilną ir labai labai didelį katilą išviriau, visus kviečiu pasivaišint, kas važiuosti pro šalį į Laugalį! Taigi, pasidėjau dubenėlį su sriuba ant palangės, tada kilus pagundai atitraukiau užuolaidą ir pagalvojau, ką pagalvotų kaimynas,kurio langai prieš mano virtuvės langus, jei pamatytų mane valgančią ar eitų pro šalį? Palinkėtų "Skanaus!" ar pasisveikintų?
Ar nusuktų galvą eidamas pro šalį? Paprašytų paragauti?Aš tai pasisveikinčiau, pakviesčiau užeiti, pavaišinčiau rūgšteliene, atidaryčiau langą, išsiropščiau per jį laukant, pakviesčiau atsisėsti ant palangės.Nežinau. Tai gal ir atrodytų keistai, bet kaimyna skaimynui kaimynas. Aš noriu būti įdomia kaimyne ir vaišint savo kaimynus ne tik rūgštelynių sriuba, kava, kakava, bet ir blynais, šaltibarščiais, paskolint cukraus, pirių, kmynų, cinamono, gvazdikėlių, knygą, žurnalą, CD, kalendorių, žirkles ir adatą su siūlais.
Viskas todėl, kad vėlei jaučiu gyvybę žodžiuose, veiksmuose, svajonėse, tiksluose, gyvenime, filmuose. Ir net keistai žavu viskas atrodo, kai tai įtakojo paprasti, namų ruošos darbai virtuvėje, sudeginta, kiaušinyje apvoliota ir išvoliota balta batono riekelė ar katė, sėdėjusi ant palangės. Kaip senais gerais laikais.
Gal ir nesu labai stebuklingas žmogus, bet labai noriu juo būti, sakau ir tikiu žodžiais, žiūrėdama į taip skaniai pražydusius, geltona spalvą spinduliuojančius - vilkdalgius. Ir aplink mane labai daug gražių, įdomių žmonių, kurių nepažįstu, bet kuriais žaviuosi. Jie įkvepia!
p.s dabar noriu gražaus, senoviško automoblio, panašaus į šį : http://browse.deviantart.com/photography/?order=24&offset=192#/d2rd4pq (rrr)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą