Ketvirtadienis, gegužė 13, 2010 Laikas 20:28.
Pakeista šeštadienis, gegužė 15, 2010 Laikas 20:57.
Pavakarę kepiau širdelinius blynus. Pirmą kartą! Atsidariau langą, ant palangės padėjau kapučino puodelį. Lijo! Mintijau svajodama apie tai, kaip lietaus prilys į mano kapučino. Bet neprilijo, tik taip skaniai pakvipo lietum,kava ir blynais. Pastaruoju metu, viską darau iš meilės! (net nusišneku iš meilės kitiems) .
Šiandien pirkau suknelę. Daug vaikščiojau. Žiūrėjau į kitus žmones. Labai smalsiai žvilgčiojau į įdomiai atrodančius žmones. Klausiausi MUZIKOS. Ne tik mašinų pypsėjimo, greitosios sirenos, kulniukų aido grindiniu, juoko, čepsėjimo lauko kavinėse, pusbrolių aliukaičių, bet ir gatvės muzikantų. Ir dainavau kartu su jais, plojau kartu, įstojus į jų grupelę, susikabinusi, dainavau „o tu stovėk kaip stopvi laaaaaisvė!“ir buvau nustebinta šių žmonių atlapaširdiškumo, nuoširdumo, energijos ir juoko. Ėjau per miesto centrą, dairiausi į visus, o išgirdusi muziką, paspartinau žingsnį. Įsiklausiau. Toks gražus balsas, tokia graži Mykolaičio dainos interpretacija! Pribėgo nuoširdaus veido vaikinukas su kepure : „Gal galit padėti būsimai muzikantei?“, žinoma, linkteliu galva, įmetu šiek tiek pinigėlių ir linkiu merginai kuo nuoširdžiausios sėkmės ir įkvėpimo.
Pėėjus toliau, pasigirsta dar garsesnė muzika, o ten – kompanija jaunų ir atlapaširdžių žmonių dainuojančių iš širdies ir jaučiančių malonumą. Muzika vietoj širdies. Įdėjau pinigėlių. Paplojau. Paskui, nusisisukau ir nuėjau. O tada ir vėl. Lyg kažkieno tempiama už rankos, vėlei prisigretinau prie tos pačios komapnijos, vėl įdėjau pinigėlį, sustojau su Gerda ir dainavau, plojau, šokau ir juokiausi. Žmogeliai buvo ne mažiau nustebę nei mes, bet muzika skambėjo čiurleno almėjo dilgčiojo...
- Ačiū, kad leidot kartu padainuoti, buvo smagu.
Pakeista šeštadienis, gegužė 15, 2010 Laikas 20:57.
Pavakarę kepiau širdelinius blynus. Pirmą kartą! Atsidariau langą, ant palangės padėjau kapučino puodelį. Lijo! Mintijau svajodama apie tai, kaip lietaus prilys į mano kapučino. Bet neprilijo, tik taip skaniai pakvipo lietum,kava ir blynais. Pastaruoju metu, viską darau iš meilės! (net nusišneku iš meilės kitiems) .
Šiandien pirkau suknelę. Daug vaikščiojau. Žiūrėjau į kitus žmones. Labai smalsiai žvilgčiojau į įdomiai atrodančius žmones. Klausiausi MUZIKOS. Ne tik mašinų pypsėjimo, greitosios sirenos, kulniukų aido grindiniu, juoko, čepsėjimo lauko kavinėse, pusbrolių aliukaičių, bet ir gatvės muzikantų. Ir dainavau kartu su jais, plojau kartu, įstojus į jų grupelę, susikabinusi, dainavau „o tu stovėk kaip stopvi laaaaaisvė!“ir buvau nustebinta šių žmonių atlapaširdiškumo, nuoširdumo, energijos ir juoko. Ėjau per miesto centrą, dairiausi į visus, o išgirdusi muziką, paspartinau žingsnį. Įsiklausiau. Toks gražus balsas, tokia graži Mykolaičio dainos interpretacija! Pribėgo nuoširdaus veido vaikinukas su kepure : „Gal galit padėti būsimai muzikantei?“, žinoma, linkteliu galva, įmetu šiek tiek pinigėlių ir linkiu merginai kuo nuoširdžiausios sėkmės ir įkvėpimo.
Pėėjus toliau, pasigirsta dar garsesnė muzika, o ten – kompanija jaunų ir atlapaširdžių žmonių dainuojančių iš širdies ir jaučiančių malonumą. Muzika vietoj širdies. Įdėjau pinigėlių. Paplojau. Paskui, nusisisukau ir nuėjau. O tada ir vėl. Lyg kažkieno tempiama už rankos, vėlei prisigretinau prie tos pačios komapnijos, vėl įdėjau pinigėlį, sustojau su Gerda ir dainavau, plojau, šokau ir juokiausi. Žmogeliai buvo ne mažiau nustebę nei mes, bet muzika skambėjo čiurleno almėjo dilgčiojo...
- Ačiū, kad leidot kartu padainuoti, buvo smagu.
- Tai jums ačiū, buvo smagu!
Be visa ko, pamačiau daug vienodų žmonių. O parduotuvėje pamačiusi prašantį išmaldos – įdėjau pinigėlį žmogui į rankas ir pasakiau : „Prašom“, kai jis padėkojo. Ir mintyse sau pasakiau : „Turiu pinigėlių – įdėsiu, neturėsiu – neįdėsiu“. Ir jaučiausi gerai. Nesvarbu, kad pinigėlis čia ar ten. Jaučiausi lyg prisidėjusi prie gėrio kūrimo. Ir – prie muzikos.Ir pažadėjau sau, kad jei įstosiu į universitetą, išmoksiu groti gitara.
Be visa ko, pamačiau daug vienodų žmonių. O parduotuvėje pamačiusi prašantį išmaldos – įdėjau pinigėlį žmogui į rankas ir pasakiau : „Prašom“, kai jis padėkojo. Ir mintyse sau pasakiau : „Turiu pinigėlių – įdėsiu, neturėsiu – neįdėsiu“. Ir jaučiausi gerai. Nesvarbu, kad pinigėlis čia ar ten. Jaučiausi lyg prisidėjusi prie gėrio kūrimo. Ir – prie muzikos.Ir pažadėjau sau, kad jei įstosiu į universitetą, išmoksiu groti gitara.
( s u n )
p.s Šiandien atrodė, kad jei galiu padaryti TAI - GALIU VISKĄ.
p.p.s.s. Kodėl kartais taip stipriai, iki maudulio norisi sentimentalumo?
p.p.p.s.s.s. NOJUS - Tyliai. (muzika) - "Kiek dar reikia prarasti kelių, kad atrastum save iš naujo? ".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą