Antradienis, kovas 23, 2010 Laikas 21:13.
Pakeista šeštadienis, kovas 27, 2010 Laikas 13:33.
Kai pasibels lietus į gatvės grindinį,
Kai pasibels lietus į tavo širdį,
Tu nesislėpk, nuo jo nebėk,
Jei sulijai nesigailėk.
( Aktorių Trio Lietus )
Sunku kažką labai protingo išmąstyti, kai akys merkiasi, galva neplauta, drabužiai rytojui neišlyginti, pamokos nesudėtos į kuprinę, lova nepaklota, knyga pamesta ant lovos, o pižama slepiasi kažkur drabužių spintelėje. O nauja elektros lemputė taip stirpiai degadegadegadega, kad įsijungus šviesą pasakiau : "Jezau, išjunkit tą saulę. Aaaa, čia nauja lemputi? " Bet, namų darbus padariau, paskaičiusi kelis sakinius liteartūros vadovėly nusprendžiau, kad kažkada tą jau skaitėm, tai netęsiau toliau savo blanakus, prisimerkusių akių skaitymo ir dabat tegalvoju apie laisvą ketvirtadienį ir vėlykines lauktuves - dovaną, pinigėlius, kuriuos galėsiu išleisti knygai arba Jurgos plokštelei.
Būsiu laiminga. Kaip nekeista, kai iki laimės reikia tiek mažai?
Parsivedžiau Katinėlį iš lauko. Dabar jinai sėdi ant spausdintuvo ir prausiasi. Kaip visada - tą daro orginalioj vietoj. (mm)
Mama abejoja dėl mano specialybės pasirinkimo. Visi namiškiai abejoja, o aš laikausi įsikibus to paties, nes nežinau kam ypatingai esu tikusi, o žodis "literatūra" - jiems per daug abstraktus. Jie mano, kad neturėsiu, kur dirbti, ką dirbti ir panašiai. O aš būsiu naivi ir sieksiu užsibrėžto tikslo - įsotisu ten, kur noriu, studijuosiu tą, ką noriu aš, o paskui - viskas savu laiku.
Juk taip ir reikia?
- Skaitei mano tą miniatiūrą, kur parašiau?
- Aha.
- Ir ką galvoji?
- Man kažko trūksta. Atrodo, kad tu nesi tikra dėl visko, nesi suradusi savo vietos.
- Žinau. Taip ir yra.
Ačiū tau Reda, kad pasakai tai, kas aišku, kad eini su manim į knygyną, stoviniuoji prie bažnyčios ir ,mėtai sniego sniūgžtes į jos kryžius, skaitai knygas, kurias pasiūlau, mušiesi per biologiją ir nustatei, kad esu kvaila, jei esu tavo draugė.
ačiū. cypt.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą