Penktadienis, rugpjūtis 06, 2010 Laikas 22:48.
Pakeista Ketvirtadienis, rugpjūtis 12, 2010 Laikas 21:22.
Tuščia. Tuščia. Tuščia. Tuščia. Tuščia?
Žaliame voke slepiasi šiugždantys popieriukai skirti man, kuriuos vis pavartau, vis pasigrožiu, pasidžiaugiu, o ranka, dvi dienas, taip stropiai pasakojusi įvairius nuotykius vienu rakursu, ėmė ir nustojo tai dariusi. Griežtai pasakė, kad turiu susitvarkyti betvarkę galvoje ir nustoti niekais užsiimti.
Susiimt susiimt susiimit ir greitai!
Vis dažniau leidžiu sau pagalvoti, kas nutiktų, jei vieną dieną imtų ir dingtų poreikis rašyti, juk su juo dingtų ir noras išleisti savo laiškaknygę, įsteigti melancholiškąjį, avietėmis kvepiantį klubą, dingtų Vila Vilaitė su visais jos gyventojais ir nebebūtųjie tokie magiški, tokie nuoširdūs, kaip retkarčiais juos iš netyčių prigaunu.
Nesu tikra, ar dingčiau ir aš, bet dalis manęs – taip, tuo nė neabejoju. Todėl turiu kurstyti mintis, negaliu leisti sau apkerpęti, nustoti išsilieti iš savęs – pas kitus, tai būtų per didelė prabanga.
Vakar, tarp pirštų vartydama mėtomis kvepiančią cigarilę, pagalvojau, kad nieko nežinau apie gyvenimą, išskyrus tai, kad esu sudedamoji jo dalis. O šiandien toptelėjo, kad jis yra painiai nelengvas. Bet ne sunkus.
Išsikapstysim kaip nors, hėbryte!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą