Kiekvieną vakarą – po laišką.
* Nouvelle Vague„Friday night Saturday morning“
* Zero 7„Swing“
* Keistuolių teatras„ Tuk tuk tuk į medį tris kartus „
Sekmadienį užbaigiau kaštonų rinkimu iš po kaimyno aplaužytos gyvatvorės ir jų plovimu, kai grįžau namo. O paskui – knyga, radijas, kompiuteris, ir daug, nebedozuojamos jau arbatos, kurios likučiais buvo pripildyti visi namuose likę puodeliai. Tai buvo toks lėtas sekmadienis, kad atrodė, kad jį gyvenu jau kelis kartus iš eilės, ir todėl, visiškai nesistebėdama, kas bus toliau – laukiu jo pabaigos. Išprotėti galima.
Bet, užtat, su labai gražia misija, praturtinau savo sąsiuvinį naujais adresais ir nauju šūkiu : „Kiekvieną vakarą – po laišką!“ ir nuo šiandienos pradėsiu jį įgyvendinti. Nes labai dažnai pradėjo kartotis ta situacija, kad, kai turiu ką pasakyti, kai turiu ką parašyti – nieko nebūna, neturiu kam išsiųsti tų minčių, nebūna adresatų, o pliusiukai sudėlioti prie kitų adresų, liudija, kad jiems jau išsiųsti laiškai ir belieka tiktai laukti atsakymo. Tai nejau siųsi žmogui dar vieną savo įkyrų laišką? Atrodo, dar proto turiu, kad nepridaryčiau didesnių zbitkių.
Prisirinkau visokių idėjų, prisiuosčiau naujos juostelės aromatų ir prisirinkau mamos drabužių, kurie labai gražiai tiks iliustruojant mano idėjas ir norus. Deja, mano bedramintei, kitai Gergardaitei labai dažnai būna kažkas negerai, ji būna pasikasusi po savo mintimis, užrašais, o dabar – jau ir po šalikų nėriniais. Taip sakant, ji dirba pilną darbo dieną ir man tenka tenkintis tuo laiku, kai ji patampa laisva. Galvoju, gal čia jos klonę man nusikopijuoti ir pridauginti daugiau Gerdų? Kuo daugiau Gerdų – tau vaisingesnės būtų mano idėjos, tuo būtų geriau.
Bet, tiek jau to. Sugalvosiu ką nors.
Einu virti virti burokėlių sriubą, o paskui morkyčių pasidaryti su majonezu ir česnaku. Kaip valgysiu!
*Puikumėlis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą