2010 m. rugpjūčio 26 d., ketvirtadienis

RENAN LUCE - La lettre.


šeštadienis, vasaris 13, 2010 Laikas 13:21.
Pakeista Sekmadienis, vasaris 14, 2010 Laikas 20:56.

Tu - prologas, aš - epilogas,
Aš - šaka, o tu - visas sodas.
Kai žiūriu į tave - man bloga
Ir taip liūdna, kad net atrodo :
Pabučiuotų - ir pasikartum
Eilėraštį pasirišęs...
Mes tokie nepanašūs, tartum
Aš - iš kubilo, o tu - iš Paryžiaus.

Aš nemoku ironizuoti. Dar nemoku pasidažyti. O besidažydama blkastienas, turiu labai retą sugebėjimą - kas antrą kartą, šepetėliu brūkštelėti sau į akį. Nemoku juokingai pasakoti anekdotų ar vaizdelių iš "Dviračių žinių". Nemoku spręsti matematikos. Nemoku neskubėti. Nemoku įsimylėti taip, kad dingtų apetitas,skraidytų spungės akyse, o iš už paausių dygtų pakalnutės ir rugiagėlės. Aplamai, aš apie meilę taip retai galvoju, kad net pati nsutebu kartais. Nemoku judėti pagal muziką. Nemoku sudėlioti natų ant penklinės. Ir jokiu instrumentu nemoku groti. Nemoku palaikyti pokalbio dažnai. Nemoku megzti. Kartais/dažnai nemoku būti ryžtinga. Nemoku japoniškai, prancūziškai ir graikiškai. Ir ženklų kalbos nemoku. Ir vairuoti nemoku, ir plaukti. Skaityti atvirkščiai taip pat.

Moku su meile išvirti koldūnų, juos sugnaibyti, užpilti grietine ir visus suvalgyti. Moku garsiai skaityti. Labiausiai mėgstu Justino Marcinkevičiaus eilėraščius skaityti. Skaityti ir skaityti. Mmm. Poezija! Moku meluoti. Moku kalbėti gražiai ir taisyklingai, be keiksmažodžių. Moku išvirti arbatą skanią ir kavą neblogą. Moku užtempti laiką patišone ir kartais susirasti tai, ko noriu. Moku mylėti gyvenimą, ir save. Moku pasakyti sau ne (tik retai naudojuosi tokia teise). Moku būti gera dukterimi. Moku juoktis iš piršto. Gretai moku viską užmiršti, o paskui prisiminti bent dalį to, ką užmirštu. Dabar jau žinau, kad moku įlipti į konteinerį su mamos aukštakulniais.. Ir moku greitai viską suvalgyti. Moku skaityti knygas, moku istoriją, lietuvių kalbą, anglų kalbą. Bet norėčiau išmokti žemaitiškai ir dar šiek tiek fotografuoti. Moku būti įkyri ir pritaikyti senelio marškinius kasdieniniam mokykliniam gyvenimui! Moku ignoruoti ir enatsislėpinėti į skambučius. Moku pasakyti, kad gyvenimas yra gražus. Moku dainuoti garsiai ir šokti apsikabinusi kaštonus prie centrinės miesto bibliotekos.
Iš tiesų, kartais net moku nustebinti save.

Žinot. Dabar bus ilgasis savaitgalis, kurio metu, turėsiu visišką laisvę ir galėsiu vaikščioti po namus susivėlusi kaip laumė ir besididžiuoti savo gauraplaukiais, kurie tikrai ilgesni nei buvo vasarą. Galėsiu skaptuoti savo didžiulį katilą pilną grikių košės makalošės, pasigaminsiu morkyčių su česnaku ir kruopos bus pačios skaniausios! Ir gersiu žaliąją arbatą, mėtų arbatą ir džiaugsiuosi savo kaktusais, kurie vis dar auga, auga, auga. Kad ir kaip lėtai tai nedarydami. Dar galėsiu skaityti savo nuosavą COSMOPOLITAN ir paskui, pinigėlį prie pnigėlio pasidėjusi, nsuipirkti ir PSICHOLOGIJA TAU. Tad, jei turit atliekamų pinigėlių, galiu patarti kaip juos išleisti, kad paskui širdies neskaudėtų. (apsipatenkinęs veidelis)

Germantė :
- Reda, kokį žurnalą pirkti? Cosmopolitan ar Psichologija tau?
Reda:
- Manau, kad Psichologija tau, nes tada turėsi ilgiau ką skaityti, o aš apie seksą nuo šešių metau jau skaitau...

Pasiilgau Redos jau. Biški.

p.s. ką jūs?

(mm)(mm)(mm)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą