Antradienis, kovas 09, 2010 Laikas 19:41.
Pakeista Sekmadienis, kovas 21, 2010 Laikas 14:20.
Paklausyk manęs, Mykolai, - bandydama išvengti ginčo, tarė Karolina. - Galime padaryti šitaip : aš pasikviečiu Mortą, o tu gali pasikviesti Lauryną. Arba nieko nesikviesti.
- Paklausyk manęs, Karolina, - tęsdamas jos maniera, tariau : - Tai gal tu nieko nesikviesk? Kam tau reikalinga draugių gauja? Juk tai mūsų šventė! Mūsų šventė, - pabrėžiau. - Nedaryk cirko iš to, kas man šventa.
- Tai čia labai sakralu, labai šventa namo įkurtuvės? - suraukusi kaktą ji pakilo iš fotelio ir atsistojo priešais mane. - Baiksi tu juokus krėsti ar ne!
Nuo jos pakelto balso, atsimušusio į skliautuotas lubas, pabudo Pūkelis ir tingiai urgztelėjo, sučepsėjęs ilgu liežuviu. O karolina, neapykantos pilną žvilgsnį sviedė ir man, ir šuniui, o išbėgdama iš kambario išrėkė : "Susideginkit abu!" .
Šuo pakėlęs galvą, nulydėjo ją žvilgsniu ir atsistojęs išturzeno į virtuvę.
Tokia Karolinos nuostaba atskiesta pykčiu ir nesupratimu - man buvo naujiena. Išsakydamas savo nuomonę dėl namų įkurtuvių, kuriomis pagerbtume namo dvasias, mums tarnaujančius daiktus, pabūtume dviese ir patylėtume - likau nesuprastas. Net šventos ugnies įskėlimas jai atrodė lyg koks pasityčiojimas iš vis labiau modernėjančio pasaulio. O aš tenorėjau, kad nors kartą pasielgtumėme ne taip kaip kiti.
- Karolina, ateik, susitarsim gražiuoju, rasim kompromisą, - pasilypėjęs ant viršutinių laiptų, vedančių į antrą aukštą, sušukau aš.
- Tu sumedėjėlis, aš nekenčiu tavęs, - įžeistos primadonos balsu sušuko ji tiesiai man į veidą ir tekinomis užbėgusi laiptais į viršų, dingo už kažkurių durų.
"Velnias" - tesugebėjau tarstelt ir išsitraukęs iš už ausies užkištą cigaretę, lengvu žingsiu nuėjau į virtuvę - parūkyti. *
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą