šeštadienis, spalis 17, 2009 Laikas 20:53.
Pakeista Pirmadienis, spalis 19, 2009 Laikas 16:47.
Pasakykit tai garsiai ir murmuškai : kurtizanės!
O geriausia norint išgirsti taip gražiai subtiliai skambant šį žodį, reikia, kad ji kažkas sušnabždėtų tiesiai į ausį, reikia lyžtelt cinamono grudelių nuo kūno, reikia užuosti vanilę ir girdėti, kaip į taures yra pilstomas brangiai nepadorus vynas. Reikia jausti ir žinoti savo vertę. Reikia žaisti. Reikia pašėlti Paryžiaus skvere, prie spingsinčios senovinės stulpo lempos pašnabždėti pačus slapčiausius norus ir padaryti kažką tokio, apie ką pagalvojus - širdis kartais ima ir sustoja.
Kabaretas. Kurtizanės. Aistra. Jau nuo penktadienio mano kintys skraidžioja virš jų. Vis baksteli mažom adatėlėm į basas pėdas ir klausia kur gi tos gražiosios kojinės, kur tas korsetas, o kur skrybėlaitė? O tos ilgosios pirštinės, vien savo išvaizda išprovokuojančios tas pačas mintis? O dažai?
Oda tik pašiurpsta, o mintys įsišaknija labai giliai, ir neduoda ramybės, priversdamos duoti pažadą, kad vieną gražią dieną, aš tai vis tiek padarysiu! Sukonkretinsiu idėjas ir padarysiu kažką labai gražaus, gaivališko ir pilno aistros. Kurtizanės, meilužiai, ilgos kojinės, prieblanda.
Vat paimsiu ir įgyvensindsiu šią idėją ir nufotografuosiu kurtizanes, ir visiems parodysiu jų meilužius, ir gangsterius. Viską padarysiu kartoju kaip įsisiubavusi Matrioška apvaliu pagrindu.
O kol kas, visas mintis teka iškeisti į ramunėlių arbatos puodelį. Ir į knygas, ir planuoti kruopšiai ateitį, galvoti naujas roles, ieškoti aktorių, tų žmonių, kuriuos ne pamatyčiau, o pajusčiau.
Labanaktis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą