Rytoj renkamės pusryčiauti pas Tifani.

Trečiadienis, gruodis 23, 2009 Laikas 20:39.
Pakeista Penktadienis, gruodis 25, 2009 Laikas 15:32.
.

Tegu trauks mane devynerios, bet nebesupaisau savęs.
Šokinėju čia, ten, apsisuku, prisikraunu pilną megztinio sterblę obuolių, atrodau kaip kokia kengūra (manyčiau, kad trenkta kengūra), įsitaisau ant lovos, priglaudžiu Katiną, kuris labai saviniškai per miegus kesinasi į knygas, ir užgulusi skaitau "Baltają Oleandrą". Paskui, pati nesupratusi reakcijos į tai kas vyksta, ir į tai, ką darau, nuslenku nuo lovos, vėl bėgute į virtuvę, sumuštinis, arbatos puodelis su citrina (mečiau kavą, per stipru man buvo), vėl į lovą, vėl knyga. Paskui, kažkodėl persigalvoju ir su visais skaitymo ypatumais persikeliu prie stalo, kuriį nutempiu prie lango (kad šviesos būtų daugiau), apkraunu jį knygomis, sąsiuviniais prirašytais, vėl knygomis, spalvotais pieštukais, pasigarsinu radiją ir laukiu. Nežinau ko laukiu. Ir iš tokio nežinojimo, toliau pildau dienoraštį mamai, paišau visokius krengelius sąsiuvinyje, atrašau į žinutę, vėl skaitau. Pasižiūriu pro langą. Vėl skaitau.
Jeigu kas nors pasakys man, kas negerai, tą pavaišinsiu su meile išvirtais koldūnais. Berods, tą moku gan neblogai.


O šiaip. Pažadėjau sau, kad vėl pradėsiu rašyti ką nors, kad galėčiau parodyti mamai, nes ji nė karto nėra skaičiusi mano kūrybos (solidžiai skamba, taip?) Ne, eilėrščius, jinai skaičiusi, ir visada jie jai įtinka, visada ji randa ką gražaus pasakyti apie juos, kaip ir etikos mokytoja, o lietuvių kalbos mokytoja prašo, kad sudėčiau kablelius, ten, kuris yra kažkoks šalutinis sakinys. O aš suku galvą, kraipau ją kaip gandras ir nusprendžiu, kad nėra čia pas amne jokio šalutinio sakinio, ir kableliai yra ten, kur ir turi būti (ir nėra čia ko kabinėtis prie manęs). Ir šiandien pradėjusi rašyti, parašiau sakinį per tris eilutes. Po keturių valandų, jį sutrumpinau, šiek tiek pakeičiau, ir gan padoriai viskas atrodo. Ir tiek naujienų. Aišku, šiandien snigo, padariau sniego angleą Murzių, buvau apšaudyta sniegu, sušlapau kaip višta, padėjau papuošti eglutę, pažiūrėjau "Top Modelius", pasijuokiau ir norėjau primušti brolytį. Viskas kaip ir visada. Tad, beliko tik užsukti pas Tifani, vėlyvų pusryčių, pabaigti skaityti "Baltąjį Oleandrą", "Vakarų fronte nieko naujo" ir "Dievų mišką". Ir viskas. Daugiau nieko neveiksiu. Tikrai tikrai.