Ketvirtadienis, vasaris 11, 2010 Laikas 18:49.
Pakeista Pirmadienis, vasaris 15, 2010 Laikas 23:31.
Namai pavakare.
Namai pavakare būna tokie stebuklingi dėl savo tylos : niekas nebevarsto durų į lauką, niekas neatidarinėja langų, niekas jau nebeina į svečius ir niekas neužtraukinėja užuolaidų taip triukšmingai, kaip kad ryte, jas atitraukia.
Namai pavakare vilingai žadą ramybę, arbatos puodelį su pienu, galbūt, sumuštinį su sūriu ar gerą knygą. Kartais dar žada ir draugiją ar susitikimą su visais savo AŠ, kuris ne visada būna malonus ir man, ir jiems.
Šiandien, namai pavakare siūlo draugę, susirangiusią ant kilimo su knyga rankose ( knyga "Ofelija mokosi plaukti" ), bulvių traškučių ir pledą dviems.
Nežinau, kaip apibūdinti tą ypatingą miego kvapą, kuris gaubia (kartais) kaip antra oda, bet besiklausant prancūziškos baladės apie gyvenimą, tas miego kvapas įsigeria į drabužius. Ir, kai pasilenkiau pledu užkloti ją, jis timptelėjo mane už marškinių skverno ir nejučia suklupau šalia jos.
Ir miego kvapas pasidarė intymus, suartinantis.
Nežinau kodėl, bet pasidaviau jam, ir priklupęs, atsiguliau šalia draugės, abu apgobdamas pledu.
Ji, lyg kažką pajutusi, atsisuko į mane ir apglobė žvilgsniu mane visą visą.
Nuo tokios šilumos iškrovos ir apėmė mane liūdesys. Primenantis upę, kuria plauke lytys.
Buvo keista justi, kad jinai, ignoruodama pastarąją savaitę ir mano elgesį, į viską atsako beribe šiluma ir rūpesčiu.
- Nesvarbu, kas tu esi. Svarbiausia, koks tu būni, kai esi su manimi.
Hm. Galbūt ji teisi.
[ Visos teisės į šį kūrinį yra saugomos, įskaitant teisę atkurti visą arba iš dalies bet kokia forma.
Visi šio įrašo personažai yra išgalvoti. Bet koks panašumas į tikrus asmenis, gyvus ar mirusius, yra visiškai atsitiktinis. ]
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą