šeštadienis, sausis 16, 2010 Laikas 11:05.
Pakeista Sekmadienis, sausis 17, 2010 Laikas 22:04.
Louis Armstrong - "Fantastic, that's you". (mm)
Vakar, vakar, vakar buvo "Muzikos dirižablis 2010" (mm) Vakar, daug plojau, tiek daug plojau, kad maniau, jog oda nusilups nuo delnų, o ryte atsikėlusi rasiu pūsles ant delnų. Vakar daug šokau atsistojusi ant suoliuko, siūbavau klubais, iškėlusi aukštai rankas plojau ir šokau. Vakar šaukiau "uuuuuu" kaip kad visi, iškėlusi du pirštais kliedėjau "make love not war" ir šaukiau kiek tik išgalėjau : "Sweet home Alabama". Kai mergina daina ispaniškai uždainavo apie bambą, garsiai ir lietuviškai verčiau su merginų kompanija : "Bamba į bambą, bambą į bambą!", kračiau galvą kaip kokia užkietėjusi metalistė, plojau atsistojusi gimnazijos muzikos studijai "Obertronas" ir naujai, iš už underground išlindusiai grupei "Prakeikimas", kurios dainų priedainius dainavom taip pat.
O šiandien labai skauda užpakalį, nuo nepatogaus sėdėjimo ant suoliuko, prisistūmus jį prie sienos ir į tarpą įspraudus užpakalį, taip pat skauda sprandą, bet nuovargis toks malonus, kad galėčiau dar šiandien imti ir pakartoti viską dar garsiai ir geriau nei vakar!
Šiame konkurse prisiklausiau ne tik roko ar metalo, bet buvo ir jazzo, dainuojamosios poezijos, net bliuzo! O per jazz session prisiklausėm visko, net "Šalia kelio karčema". (sun)
Mačiau, kaip klasiokai kraipo galvą bežiūrėdami į mus, bet nuo to, pasidarė dar smagiau. Nes mums nereikėjo tualete gerti sidriuko ar šampės prie radiatoriaus, kad būtų linksma, nereikėjo eiti į bariukus, garo buvo mumyse užtektinai.
O šalia savęs, turėdama sąsiuviny, kuriame viską užsirašiau, besiklausydama kaip repetuoja grupės, fiksavau mintis ir įspūdžius, muziką. Vien tam, kad neprapultų mintys, ir kad kitiems kažko parneščiau. Simbolinių lauktuvių. Štai :
"Muzikos dirižablis" 2010 m.
< na ir keisti tie medžiai rudeny, ima ir nusirengia >
< sweet home Alabama! >
Galima jausti muzikos vibracijas, šliažiančas aplink kojas, pažeme, įvelkant viską į cukruotą, o gal becukrę vatą. Žvilgsniai muzikantų ieško užuovėjos pustuštėj žiūrovų salėj, kurioje kol kas buriuojasi tik jų draugi ar pavieniai žmonės, kurie ėję pro šalį, užsuko tik žmogišku smalsumo vedami. O mane, kažkas pačiupę už nosies - vedžioja penklinėmis pirmyn ir atgal, aukštyn ir žemyn, ir visa muzika susigeria į mane, o paskui aidu atsimuša į mano odą, jos žiotelės atsiveria, sugeria muziką, kuri apsukusi ratą, grįžta atgal : " na ir keisti tie medžiai rudeny - ima ir nusirengia ".
Keičiasi, keičiasi plokštelė, dingsta smuiko raktai, išyra penklinės, kurios paskui susiveja į mazgą viduj.
Gal muzika turi kvapą?
Mane stebina tai, kad muzika, kuri gali būti labai puiki...
< everybody need somebody to love >
Muzika ir yra puiki. Tik stebina kūno reakcija į ją. Jūdesių trūkumas ir nevykiškumas. Aš jaučiu muziką ir galiu užrašyti ją žodžiais, net judesiais galiu išreikšti tai, kol tai judesiai yra tik mano mintyse, plaukioja kaip atskira embrionų flotilė. Bet va juos išleidžiu į laisvę ir tampa jie nerangūs, be elegancijos.
Jos dainuoja "išprotėję, išprotėję", bet muzikoje nėra gyvybės. Nėra gyvybės jų balsuose. Tik apatija. Aapatiški žodžiai panašūs į vikšrus.
Daug apatijos.
Gyvybė! Kiek daug gyvybės telpa į muziką, kai gali ją jausti.
Saksofonas. Pianinas. Kaip du seniai nesimatę meilužiai susibėga į krūvą, o paskui juuos aidi būgnų tac tac takelis. Norisi net murkt iš malonumo, kurį galiu pajusti. Galėčiau jį palyginti su susisupimu į minkštą chalatą, su knyga po pažastim ir šilta arbata. Brangia, šilta arbata. Galėčiau palyginti ir su pieno stikline bei arbatiniais sausainiais, kurie kartais suteikia pilnatvės, kai jos labiausiai trūksta. Arba su ūmiu, pašėlusiu noru bėgti ir užikarti saksofonistui ant kelių. Bandau įsitaisyti patogiai, o muzika kaip medus. Nieko skanesnio ir nieko tobulesnio nesu ragavusi ar jutusi. Tai skamba kaip beprotybė?
Dievaž, tai noriu ištarti jau 18 metų, bet nesugebėjau rasti tinkamos progos. Bet proga užklupo mane ir kitaip jau būti negali.
Kas yra MUZIKA? MuZIKA YRA MAGIJA. STRIPTIZO ŠOKĖJA.
Linguoja mano pečiai, galva, kojos trepsi į taktą ir norisi kaukti iš malonumo.
MUZIKA YRA SUKRĖTIMAS.
DŽIAZAS - STRIPTIZAS MUZIKOJE.
MUZIKA PANAŠI Į HIPNOZĘ.
KARTAIS MUZIKA TEKA ELEKTROS SROVE.
***
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą