Jurga Ivanauskaitė„ Miegančių drugelių tvirtovė „
202 – 203 psl. :
„ Tuose prisilietimuose tilpo viskas : kadaise mudviejų matyti gamtovaizdžiai, saulėlydžiai it saulėtekiai, mėnesienos, vaivorykštės, alyvų žydėjimas, rasoti Joninių rytai, naktinės nuogalių maudynės rūkais paplūdusiais ežeruose, krintančių žvaigždžių krušos rugpjūtyje, rudens išvykos prie Pūčkorių atodangos ir gulėjimas pirmame sniege, darant „ angelų „ įspaudus : virsti aukštielninkas, paplasnoji rankomis ir atrodo, kad čia gulėta ne žmogaus, o sparnuotos būtybės.
Tuose nebyliuose gestuose glūdėjo aibė garsų : kitados mūsų klausyta muzika, pašnekesiai žiūrint viena skitam į akis, pokalbiai telefonu, glamonių įžanga lydintis lipšnus vapėjimas , greitėjantis kvėpavimas, atodūsiai, šūkčiojimai, palaimos aimanos, dėkingo šnabždesiai kapituliacijos organams atsiskiriant po stipraus orgazmo , juokas, kvatojimas, mano verksmas, absurdiški Jo žmonos pareiškimai : „ Monikut, mano seksas su juo vis tiek geresnis už tavąjį ! „
Tame atsargiame, beveik aklame lytėjime, tarsi kino juostoje, slypėjo istoriniai įvykiai ir asmeninės istorijos, ne tik mudviejų, bet ir kitų žmonių gyvenimų epizodai, kuriuos sugėrėme savo kūnais būdami šalia pažįstamų ir nepažįstamų veikėjų, vyksmo sūkuryje arbo jo užribyje . „
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą