Vis dažniau dirsteliu į horoskopų skyrelį internete ar laikraščiuose.Visi lyg vienas sako, kad turiu būti ištverminga, ryžtinga, susikaupusi, stipri. O prie visų šių „linkėjimų“ dar pridedu sau – NEIŠSIBARSTYK.
Dabar, kai atsirado progų tai padaryti, lėkti laukais, karstytis sienomis, medžiais, namų stogais, įsikarti į elektros stulpus ir ištiesus tuščią dubenėlį – gaudyti žvaigždes, taip sunku susivaldyti, susikaupti, giliai, netrūkčiojant, neskubant įkvėpti ir išlaukti. IŠLAUKTI.
Nesu tikra, ko turiu išlaukti, bet JAUČIU, kad tai daug svarbiau nei bet kada.
Mano rytai – dienos – popietės – vakarai – naktys – lyg šimtakojo batai – tokie vienodi, jog kartais pasigailiu, kad jas palyginau su batais. Bet jau labai greitai, kai mano rytai – dienos – popietės – vakarai – naktys – tokie nebebus, man pritrūkstos monotonijos, to jaukaus dienos ritmo, kai žinodavau ryte, kad vakare keliausiu pasivaikščioti su drauge, o naktį – skaitysiu arba rašysiu. Arba galvosiu, o gal skaičiuosiu avis ir suskaičiavusi iki trijų šimtų – vėleimano skaičiavimai prasidės iš naujo, nes taip jau įpratau, nes daugiau avių man ir nereikia?
Nesuprantu, na, kokio velnio aš dar rašau, jei mintys lyg vijokliai sliuogia nuo manęs žemyn ir bando įsikipti į trečią kėdės koją ar į sąsiuvinį, o aš pati nebesuprantu, ar gyvenu taip, kaip man norisi, ar tiesiog paklūstu taisyklėms, nes taip reikia?
<>
p.s. kitas klausimas?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą