Trečiadienis, sausis 06, 2010 Laikas 19:02.
Pakeista Ketvirtadienis, sausis 07, 2010 Laikas 20:15.
" Staiga prie mūsų prieina kažkoks driskius, ant galvos užsimovęs tinklelį plaukams prilaikyti, įsispyręs į sandalus, rankose laikantis geroklą pluoštą brošiūrų. Išsigandusi Sofi pasislepia už mamos kėdės.
- Broli mano, - kreipiasi į mane valkata, - ar jau atradai Viešpatį Jėzų Kristų?
- Nė nežinojau, kad jis manęs ieško.
- Ar Jis - tavo Gelbėtojas?
- Žinai, - atsakau, - aš vis dar tikiuosi kaip nors išsigelbėti pats.
Bet vyras tik papurto galvą, p kartu su ja ima linguoti daugybė stangriaiiš jo plaukų supintų kasyčių.
- Niekas iš mūsų nėra toks galingas, - paasiškina jis ir patraukia toliau.
- Man rodos, tai įstatymų pažeidimas, - pusbalsiu pratariu Delijai, - ar bent jau turėtų būti laikoma įstatymų pažeidimu. Niekas neturėtų būti verčiamas kartu su savo kava nugurkti ir religiją.
Kai pakeliu galvą, pamatau žvilgsniu į mane įsisiurbusią Deliją.
- Kaip čia atsitiko, kad netiki Dievu? - klausia ji.
- O kaip čia atsitiko, kad tu - tiki?
Ji pažvelgia į Sofi ir jos veido išraiška sušvelnėja.
- Man rodos, todėl, jog yra pernelyg nuostabių dalykų, kad žmonės jais taip paprastai patikėtų.
" Arba dėl jų kam nors prieštarautų" , - mintyse priduriu.
Per du stalelius nuo mūsų uolus religijos skelbėjas prieina prie oagyvenusių žmonių poros.
- Tikėkite Dievą Tėvą, - ima pamokslauti jis,
Delija atsisuka į jį ir sako :
- Nėra taip paprasta. "
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą