Trečiadienis, gruodis 02, 2009 Laikas 19:01.
Pakeista Penktadienis, gruodis 11, 2009 Laikas 22:39.
"Let's dance little stranger.." suokia Nouvelle Vague. Ir negalima užkimšti kolonėlių kaip kad negalima panaikinti sprendimo, kad į mokyklą tik antradienį, kaip kad negalima nepabučiuoti greitakojų paštininkų, kurie nunešė laišką Aušrai (o aš likau skolinga laišką jai), kaip kad negalima sulaikyti mamos, kuri gruodžio 17 dieną vėlei pakels palto skvernus ir išvažiuos į Vokietiją, o paskui, kovo vidury grįš su lauktuvėm, o gal net fotoaparatėlį gausiu. (clap) Nes vakar kalbėjau su ja ir į artimiausių pirkinių sąrašą įėjo kompiuteris, o tada, pasakiau aš, kad man iki pilnos laimės trūksta kokių kerzų ir fotoaparato, tai mama tarė, kad duos pinigų ir fotoaparatą galėsiu nusipirkti pati, na, o kerzus gal gausiu per kokią šventę, nes Kalėdoms pirksiu kokią knygą, ko jau seniai nepirkau.
O dabar - jaučiuosi pilna cukraus. Per daug saldainių per daug cukraus per daug kapučino per daug žalios arbatos su mėtomis ir citrinomis, per daug spanguolių sulčių, per daug mandarinų. Ir per mažai proto, Džekučiai.
Šiaip, gyvenu dabar nesurasdama už ko užsikabinti. Sakyčiau, plaukioju kaip koks lašas aliejaus vandens paviršiuje. Tai apie mane? Taip apie mane. Ir vis dar nežinau kuo noriu būti užaugusi, bbet gal taip ir geriau, nes užaugusi būsiu geras žmogus, o paskui bus ir visi kiti geri dalykai, kaip visados.
Tą patį galėjau vakar parašyti, bet vakar buvop tokia ne tokia diena rašymui ir negadinau niekur nieko. Todėl ir nerašiau. Vat. O šiandien yra biški kitaip vaikai mano. Džekučiai. Šiandien yra biški gėrėliau, šiandien ką nors parašysiu sau, o paskui išsiųsiu, kad tą gerumą užantspauduočiau. Aišku, atsakymas būtų visai enblogai, nes atrodo, kad siunčiau laiškus pačiam Dievuliui, kad nė mū mū nė bū bū negaunu, bet aš kantri, galiu palaukti, todėl man yra biški geriau.
Ir pabaigai norėčiau pridurti : Aš mažas debesėlis, visai aš ne lokys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą