Kartais aš stebiuosi žmonių akibrokštais. Rodos, tiek mažai žmonių turiu aplink save, o jau akibrokštų krūvos! Vienas paskui kitą, jie mėtomi lyg kokie akmenys į mano ropėmis nusodintą daržą. Ropių pagailėkit, draugai mieli! Nieko jie nepaiso, jiems tiesiog tokia nuotaika, toks nusistatymas, jiems daugiau nėra ką veikti, bjaurybės kokie, negaili mano ropėmis nusodinto daržo. Ir aš nieko negaliu padaryti, ir jaučiuosi taip, lyg su šakėmis prieš traukinį mjuočiau ( ak ta lietuvių kalba su savo vaizdingąja kalba ir puikiąja mokytoja ) Bet niekis, išgyvensiu. Ačiū Dievui, pagaliau baigiasi metai, dar kelios savaitės ir galėsiu ramia galva ir kitomis ramiomios galūnėmis, daryti "bim bam pau - glma", kaip kad mamukas vaizdžiai įsireiškia į nieko neveikimą. Bet tiek to. Šiandien sugalvojau ko reikia mano naujai draugei, tai vat, mano naujajai draugei reikia tokio užsimanyno, sakyčiau, kad ji gavus mano žinutę šeštą vakare, susiruoštų su rogėmis, apsivilkusi kokius veilokus ir eitų kartu su manimi džiaugtis sniegu, gaudyti snaiges, pažaistų tą karą ir tiesiog, nieko nekalbėdama pabūtų drauge su žiema ir manimi. Ačiū.
Bet, nors tos stebuklingos draugės nebuvo, šiandien su Gustu ir Guste pasiautėm kaip už tėvyne! Turbūt, jau seniai nesu patyrusi to gaivališko žeimos džiaugsmo, kuris pripučia visą savastį kaip kokį žydrą balionėlį, o paskui, kai jis išsileidžia - džiaugsmo būna nė kie nemažiau, nei jį pripučiant. Tai būna nepakartojama! Buvo ypatingai labai gerai šiandien man. Tirli pirli, Džekučiai. Va, dar iš mamos grifkės padariusi dvi bizeles supratau, kad ji, kaip ir mano draugė - panaši į boružę, o jei tetei suriščiau plaukuose daug tokių bizelių išilgai, tai jis būtų panašus į šimtakojį, o kai aš susikeliu savo garbanas ant galvos viršaus, tai būnau panašiį svogūną! Mama tik juoktis pradėjo iš tokių išvedžiojimų, pasakydama : "..susirinko čia visas gyvūnijos pasaulis". O toliau buvo dar linksmiau; atėjo Gustė, sako ir man taip sukelk plaukus, noriu būti svogūnas, mama piktai pasižiūrėjo, juoktis pradėjo ir sako : "Eik tik, cibule tu, nesąmonių nedarius". Cebulė! Šį žodį taip seniai girdėjau, bet jis toks mielas, kad juokas tik suėmė šonus ir pradėjo kutenti. ...Ir aš pirką kartą, per dvi savaites taip smagiai juokiausi! Buvo pasaka. (mm)
Ir mama, šeimos židinio pečkūrė, kad visi būtų sotūs ir laimingi, išvirė grikių košės ( "Jiel labai sveika") su tokiu mandru padažu, kad recepto neprisimenu, bet buvo labai skanu. Užsigėriau žaliąja arbata su mėtomis. Ir gi buvo skanu. Tad, aš laiminga dabar. Taip jaučiuosi gerai, šaugeteno pakirtusi, prisiminimus užsirašius savaitgalio.
Bet, geriausias buvo šeštadienis. Kai gavau kelių valandų poilsį nuo visos šeimos (jų ateiviai nepagrobė, tikrai), išsiviriau karšto šokolado, pakirtau sumušinių, pažiūrėjau kažkokį serialą, įsijungiau kompiuterį, pasijuokiau su savimi, o nuo pat ryto, gavau raudoną gaidelį! Taip taip, tokius iš ukraus verda ir jis labai tirpsta burnoje, tai man pasisekė suvalgyt jų tris, tris tokius gaidelius ant pagaliuko! Buvo beprotiškai skanu, tiesiog mm ir mm.
O pabaigai? Žinot, tą Aktorių Trio dainą "Žalia žalia" ? Tai tik išgirstu jų aordus, taip ir noriu dainuoti : "Žiema žiema.. Per visą dangų... Per visą dangų ... " Vat.
Nesusirkit ir minėkit mane geru žodžiu, Džekučiai. (sun)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą