Antradienis, rugpjūtis 10, 2010 Laikas 14:04.
Pakeista Trečiadienis, rugpjūtis 18, 2010 Laikas 12:09.
Mano vasara dar tik prasideda.
Verdam obuolienę, tepam ant sausainių varškinį kremą ir gaminam super skanų pyragą a le tortą, laikomės savaitinės dietos, nors per pietus mama priverčia valgyti cepelinus, klausomės Lenny Kravitz, nurašinėjam nuo knygos patinkančius eilėraščius, vis dažniau, kalbantis su mama, įterpiam pasakojimus apie draugus, leidžiam mamai sušukuoti plaukus, svajojam apie naują sijoną, naujus sąsiuvinius ir naują miestą, apie naujas mintis taip pat leidžiam sau pasvajoti, bet skubam labai lėtai, laiškų dar nepradedam rašyti, bet po savaitės, kitos – viskas gali apsiversti ir vėl springte springsiu naujais žodžiais, įvaizdžiais, o dabar svarbiau – susitelkimas ties savimi ir laukimas.
Žinau, kad ne viską padariau, kad ši vasara taptų išskirtine, nelaksčiau nuoga lietui lyjant, nevogiau kaimynų braškių ir žirnių, neįsimylėjau beviltiškai vasariškai iš proto išvedant save, nebėgau iš namų, kad su drauge galėtumėm siurbtelt vynelio, BET : grožėjausi mėnuliu atsigulusi gatvės vidury kartu su seserim,susipažinau su naujais įdomiais žmonėmis, išmokau šypsotis plačiai PLAČIAI, atradau savy valios, parašiau penkis naujus eilėraščius, užsinorėjau daugiau paprastumo visame kame.
Dabar imu manyti, kad vasara nėra tik trys kalendoriniai mėnesiai ir jinai nekvepia vien avantiūromis, braškėmis ar nauja pradžia. Vasara gali tęstis ir visus metus, nepriklausomai nuo vaizdo, kurį galima išvysti iškišus galvą pro langą. VASARA VASARA VASARA – galiu kartoti tai lyg kokį burtažodį ir jaustis visiškai nepriklausoma. Net nuo savęs. Turiu dar visus metus, per kuriuos galiu lyg užsukta kartoti : „ o man vienodai žydi sodai „.
Naujai atrasta tiesa : negalima rašyti apie tai, ko nepatyrei, jei nenori virti „muilienės“ iš žodžių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą